Teksto autorius: Andrius Užkalnis
„Man tai nesąmonė yra hibridinė mašina, arba tu apsispręsk, ar tu nori elektros, ar tu nori benzino”, kalbėjo man vienas vairuotojas, kuris pranešė, kad šiaip užvis geriausia yra perkalt mašiniuką ant dujų. „Tu apsispręsk”, čia toks labai mano dažnai girdimas dalykas - ar tai tu koldūnus lipdai, ar knygas rašai, ar restoranus visaip persekioji, ar kvepalus uostai, sako man žmonės, kurie neįsivaizduoja, kad dažnai geriausi dalykai būna tokie, kur kelios žinojimo ar gebėjimo sritys padeda viena kitai. Todėl aktoriai kartais režisuoja, arba režisieriai vaidina savo filmuose, o architektai kartais dar yra ir fotografai ir savo namus papuošia savo pačių darbo kūriniais.
Man tokia dviguba idėja yra automobilis-hibridas. Kažkada anksčiau hibridinės pavaros idėja man buvo sunkiai suvokiama, nes tada akumuliatoriai buvo labai brangūs, o degalai smarkiai pigesni, ir kodėl čia mašina negali apsispręsti, kaip ji važiuoja - ar elektra ją varo, ar benzinas? Paskui kažkada supratau, važiuodamas Gruzijoje, labai neturtingoje šalyje, kur taksistas nuokalnėse išjunginėdavo degimą, kad taupytų degalus ir nė lašo benzino jam neprapultų, o nusileidęs nuo kalno, vėl įjungdavo variklį. Hibridinis variklis daro tą patį, kaip ir tas gruzinas, tik dar išmaniau: stabdymo metu sugauta energija krauna akumuliatorių, išties, kiekvienu momentu, kai tik bando išsilaisvinti energija, ją automobilis pasigauna ir nukreipia į akumuliatorių, ir todėl benziną reikia naudoti dar rečiau, negu tam gruzinui.
Kodėl nepadarius automobilio vien elektrinio? Todėl, kad ne visi nori įkrovinėti akumuliatorių kas keli šimtai kilometrų ir ne visur yra įkrovimo stotelės, ir kai jos yra, tai jos kartais visos užimtos, ir važiuoti iš Vilniaus į Kauną ir pusiaukelėje sustojus laukti pora valandų, kol kitas pasikraus ir išsilaisvins stotelė, nėra gera mintis net ir tokiam, kaip aš, degalinės dešrainių mėgėjui. Todėl hibridas yra viskas.
Dar prieš kurį laiką niekas nebūtų įsivaizdavęs tokios mašinos, kaip galingas visureigis, kuris būtų su hibridine pavara. Hibridai buvo, atrodo, sugalvoti mažoms, lengvoms mašinoms, kurios daug stabdo ir vėl pamažu slenka miestuose. Paskui atsirado tokie visureigiai, kaip RAV4.
O dabar jau ir „Highlander”, didelis ir galingas Kalnietis (tą ir reiškia, angliškai „Highlander”, kalnietį, tą škotą iš filmo, kuris nemirtingas ir su kalaviju visur daro tvarką), tai man, kaip Užkalniui, tokia mašina būtų pats tas dalykas.
Visi ratai varantys, gali prikabinti krovinį iki dviejų tonų (dviejų tonų burgerių arba dviejų tonų koldūnų man užtektų praktiškai mėnesiui, o šiaip žmonės dažniau vežioja kokius laivus ar kitokias smagias priekabas savo veiklai už miesto) - ir galia yra 244 arklių, ir tuo pačiu „Highlander” turi šioje automobilių grupėje geriausią CO2 išmetimo ir galios balansą, arba, kitaip tariant, ir gerai traukia, ir mažai teršia.
Ir, aišku, benzino sąnaudos šimtui kilometrų šio žvėries yra ne kaip automobilio, o kaip tikro hibriduko - įvairiais skaičiavimais, nuo 5,1 iki 6,6 for litrų šimtui kilometrų (įtariu, tie šeši litrai gaunasi, kai jau labai garsiai pasileidi muziką, aš galiu taip užgarsint vairuodamas, kad kaip mat sąnaudos padidėja). Tai reiškia, kad iš kokių trisdešimt penkių ar keturiasdešimties litrų degalų (ir daugmaž tiek pat eurų) nuvažiuosite iš Vilniaus į Lietuvos „West Coast”, vakarų pakrantę, sakykim, Nidą ir atgal - kelto mokestis ir ekologijos mokestis neįskaičiuotas.
Kalnietis-Užkalnietis pripumpuotas technologijų ir pažangos, kad net jo standartinis variantas yra „Luxury”, tai yra, prabangus: kiekvienas automobilis gauna ir kelio ženklų atpažinimą, ir adaptyvų autopilotą, kuris pats pristabdo prieš kitą automobilį, pats pagazuoja, jį lenkdamas, ir eismo eilių saugos kontrolę, kad neišvažiuotum, kur nereikia, ir susidūrimo išvengimo sistemą, atpažįsta pėsčiuosius dieną ir naktį, o dviratininkus atpažįsta dieną (aš laukiu dienos, kada mašinos galės atpažinti paspirtukininkus, bet čia jau turbūt per didelis iššūkis).
Man dar patiko ta mintis apie įspėjimus apie dideliu greičiu atvažiuojančias iš galo transporto priemones. Paprastai jas atpažįstu, nes prie Kauno tos transporto priemonės prisispaudžia ir ima man blyksėti, bet čia apie tai, kad atvažiuoja ereliai, automobilis praneš pats, ir aš jam būsiu už tai dėkingas, kai tik tokį nusipirksiu: automobilį atveža į Lietuvą jau nuo 2021 vasario, o išankstinius užsakymus priima jau dabar.
Tame automobilyje, aišku, ir „Apple CarPlay” ir „Android Auto” sąsajos, kurias aš asmeniškai visada naudoju, o jau didžiausiame pakete yra mano viso gyvenimo svajonė: ateini su pilnais maišais pirkinių, ir nededi jų ant žemės, koja pamoji po bagažine, ir ji atsidaro. Tai man taip pat patinka, kaip priekinių sėdynių ventiliavimas geriausiai įrengtame Premium paketo automobilyje: gali pajusti, kaip tave švelniai prapūtinėja ir tavim rūpinasi. Kas bus toliau? Norėčiau tokio automobilio, kuris vairuojant dar padarytų man dantų higieną ir balinimą.
Automobilis atrodo plėšriai, kaip koks japonų drakonas, gal neatsitiktinai jis pavadintas škotišku Užkalnio pavadinimu „Highlander”, nes juk būtent iš škotų inžinierių, atvykusių statyti tiltų ir geležinkelių, japonai XIX amžiuje mokėsi gaminti viskį (prie vairo nevartokite visai, ir šiaip alkoholis ir automobiliai nesuderinami), mat pasirodė, kad Škotijos ir šiaurės Japonijos gamta ir vandens savybės labai panašios.
„Highlander” užsakymai - jau priimami!
Gaukite asmeninį pasiūlymą! Plačiau apie Highlander
