Naujienos

30 metų „Tokviloje“ dirbantis Zbignev: „Kai kas nors ko nors neatsuka, kviečia mane“

„Tokvila“ – tai pirmiausia žmonės, kurie kūrė, augino įmonę, kurie nuolat rūpinosi mūsų automobiliais, klientais ir kad viskas kuo sklandžiausiai veiktų. Veiklos 30-mečio proga norime kai kuriuos jų jums ir parodyti, pakalbinti. Apie darbą, laisvalaikį ir svajones. Šį interviu ciklą pradedame nuo ilgiausiai „Tokviloje“ dirbančio mechaniko, gero ūpo nestokojančio Zbignev Olechnovič. Šių metų rugpjūčio 15 d. sueis lygiai 30 metų, kai jis neiškeitė savo darbo vietos į nieką kitą!

- „Tokviloje“ dirbate nepaprastai ilgai - ar pamenate savo darbo pradžią?

- Aš kai nemėgstu darbo keisti, taip ir likau dirbti šioje vietoje... (juokiasi). Anksčiau dirbau servise su žiguliais, moskvičiais, kai šis bankrutavo, vienas pažįstamas pasakė, kad naujai atsidaręs „Tokvilos“ centras ieško darbuotojų. Nuvažiavau ir praktiškai nuo tos dienos ten ir dirbu. Pamenu, kai įmonė įsigijo buvusią kolonėlę prie Gariūnų – buvo tik dvi darbo vietos ir plovykla. Padarius rekonstrukciją, atsirado dar dvi darbo vietos. Aišku, tada sąlygos buvo kitokios, ne kaip dabar... (juokiasi). Pati pradžia buvo sunki. Ir mašinos buvo jau rimtesnės – ne sovietinės. Ir kuo toliau, tuo vis naujesnių, daugiau modelių atsirasdavo. Mus pradėjo į mokymus siųsti, kad išmoktume visokių naujovių. Po truputį, po truputį taip ir įsivažiavom. Dabar vis greičiau atsiranda naujų technologijų, vis daugiau su kompiuteriais reikia dirbti. Viskas sparčiai eina į priekį, vis reikia tobulinti savo įgūdžius.

- O Jums tai patinka?

- Patinka, nes man nuoširdžiai patinka su mašinomis dirbti.

- Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

- Atėjęs į darbą dažniausiai ir pradedu dirbti su varikliu – daugiausia dirbu su varikliais, rimtesniais darbais, kurie užima daugiau laiko. Kartais tenka pakabas tvarkyti. Bet nėra taip, kad darbai standartiniai – skiriasi varikliai ir jų bėdos. Patinka man jais užsiimti. Tai gana atsakingas darbas. O kai naujos technologijos, tai truputį tenka ir galvą pasukti (juokiasi). Kai paprastesnis darbas, tai atsuki, patepi ir viskas. O čia jau reikia galvoti!

Mūsų, meistrų, darbas pamaininis – kartais dirbame nuo 7 iki 16 val., kartais nuo 9 iki 18:30. Man labiau patinka pradėti nuo ankstaus ryto – tada dar pusė dienos lieka.

- Ką pats vairuojate? Ar ir automobiliams esate lojalus, ar mėgstate keisti modelius?

- Turiu „Toyota RAV4". Kai įsidarbinau „Tokviloje“, taip ir pradėjau „Toyota" vairuoti, tik kartais modelius pakeisdavau. Taip, nemėgstu dažnai keisti automobilių – juk pripranti prie savos mašinos. Aišku, po kažkiek metų tenka atnaujinti modelį.

- Kolegos sako, kad stipriai spaudžiate ranką...

- Tiesa, yra taip (juokiasi). Kai kas nors ko nors neatsuka, kviečia mane. Tada arba atsisuks, arba lūš – yra du variantai!

- Ką mėgstate veikti po darbo? Ar turite svajonių?

- Kadangi gyvenu name Vilniaus rajone, visada yra darbo prie namo, tai vis ir krapštausi. Kažkokio kitokio laisvalaikio nelabai ir yra. Svajoju pakeliauti po pasaulį. Šiek tiek pakeliauju, bet nedažnai.

- Ar „Tokvilos“ 30-mečio proga norėtumėte ko nors palinkėti kolegoms?

- Gerų darbų, gerų algų ir sveikatos!